Arūnas Jankauskis
Porų terapija
Konsultuoju šeimas, poras remdamasis geštalto psichoterapijos, sisteminiu požiūriu ir emociškai fokusuotos terapijos įžvalgomis.
Porų konsultacijų pradininkė geštalto psichoterapeutė Virginija Satir nurodo, kad jos konsultacinės paramos šeimai sistema susideda iš penkių etapų.
1.Pirmajame etape nustatoma grėsmė, kuri paskatino kreiptis į šeimos konsultaciją.
2. Antrajame etape aiškėja, kad kažkas (pvz., psichologas) turi įsiterpti į šeimos narių tarpusavio santykius ir juos keisti. Tačiau tuo pat metu šeima stengiasi atmesti pašalinį poveikį jai, taigi atmesti ir psichologinę paramą.
3.Trečiasis etapas - chaoso, nesuprantamų komunikacijų ir prieštaringo elgesio tarpsnis.
Chaoso etapas akivaizdžiai rodo, kad šeima nebegali gyventi kaip anksčiau. Šiame etape netikslinga priimti tolesniems santykiams reikšmingus sprendimus, tačiau jame išreiškiamos emocijos ir atsiskleidžia poreikiai, sustiprėja asmeninio augimo poreikis.
4.Etapo tikslas - naujų bendravimo įgūdžių išbandymas. Kadangi žmogų traukia seni įpročiai, pasikeitimo negarantuoja vien naujos komunikacinės situacijos suvokimas. Reikia praktinio mokymo, treniruočių, padedančių įtvirtinti naują komunikaciją.
5.Penktasis etapas - naujos šeimos situacijos etapas. Jis gali būti panašus į pirmąjį ir jame gali prasidėti naujas psichologinės paramos šeimai ciklas. Tokių tolesnių ciklų ypatumas tas, kad chaoso etapas trumpesnis ir ne toks prieštaringas. Šeima, perėjusi tris ar daugiau konsultacinių ciklų, paprastai išsivaduoja nuo grėsmę kėlusių simptomų ir artėja prie darnios, subalansuotos, atviros šeimos modelio.
Atmintinė
Sveikos šeimos požymiai: suvokti save laike ir erdvėje; suvokti savo
kitimą; suprasti, kad vaidmenys šeimoje kinta ir bet kurį vaidmenį skirtingu metu bei skirtingoje vietoje gali atlikti kitas šeimos narys. Tokioje šeimoje tarp jos narių nesusikuria nuolatiniai ryšiai, kurie būtų nukreipti vienas prieš kitą. Joje yra laisvė jungtis ir atsiskirti. Joje taip pat nėra vieno už ką nors atsakingo, o tuo labiau - atsakingo už viską asmens. Atsakomybė tenka kiekvienam, bet ji prisiimama skirtingu metu. Suprantama, kad sveikoje šeimoje irgi kyla problemų, tačiau ji yra tarsi psichologė pati sau ir moka bei mokosi jas spręsti. Be to, sprendimo paieškose dalyvauja visi šeimos nariai.
Priešinga sveikai šeimai yra disfunkcinė šeima. Esminė jos ypatybė - neigti impulsus, stengtis emocijas ir jų išraiškas įsprausti į iš anksto nustatytas formas. Tokiose šeimose bendraujama rigidiškai, o ne spontaniškai. Disfunkcinės šeimos tiki mitu, kad atviras konfliktas gali ją sugriauti. Dėl šios priežasties jos vengia spręsti konfliktą, stengiasi jį ignoruoti, nutylėti. To rezultatas - šeima įstringa kuriame nors savo raidos taške ir nebegali toliau tobulėti. Taigi nutylėtas, ignoruotas konfliktas pasireiškia vėliau ir stipriau.