Ką reikia žinoti apie gedėjimą

Konsultuoju patyrusius netektį, vedu savipagalbos grupes gedintiems, šis straipsnis padės suprasti gedėjimo procesą, bei kaip jį mato geštalto psichoterapija.

Tyrimai rodo, kad po netekčių padidėja rizika susirgti sunkiomis ligomis. Pavyzdžiui, A. V. Gnezdilov tyrime aptikta, kad iš tirtų 212 onkologinių ligonių 83% jų prieš 1−2 metus išgyveno traumuojančius įvykius, iš kurių 21% sudarė artimųjų mirtis.

Žemiau pateikiami kriterijai, leidžiantys įvertinti, ar gedėjimas yra natūralus procesas, ar įgavo sunkią, užsitęsusią formą - bet kurie trys simptomai, trunkantys ilgiau nei 6 mėn. ir trukdantys kasdieniniame funkcionavime socialiam ir darbiniam gyvenimui arba kitoms įprastoms veikloms (hobiui, namų ruošos darbai):

1. Atsiminimai ir fantazijos kylančios staiga, susijusios su mirusiu ar nutrūkusiais santykiais;

2. Sunkūs ir skausmingi jausmai, susiję su prarastais santykiais;

3. Stiprūs troškimai ir prašymai, kad mirusysis būtų šalia. Naujų santykių šalinimasis ir adaptacijos sutrikimas;

4. Vienišumo ir tuštumo jausmas;

5. Aktyvus vengimas vietų, žmonių ir veiklos, kurie galėtų priminti netektį ir mirusį žmogų;

6. Neįprastas miego sutrikimo pobūdis;

7. Sumažėjęs domėjimasis darbu, socialia veikla, pramogomis.

Sunkesni gedėjimo atvejai minimi tokie: klaidinga indenfikacija buvus susiliejime, po mirties mirusysis pasilieka jaučiamas, esantis šalia. Kai kada identifikacija susiformuoja psichinės tiesos arba mito pagrindu. Gedėjimas gali virsti depresija – tai neišreikštas pyktis, nukreiptas į save. Apimti sielvarto žmonės neišreiškia pykčio, kuris adresuotas mirusiam žmogui, kartu jaučia pykčio sukeltą kaltę. Dr. Polikordienė išskiria depresiją, kaip vieną iš sunkesnių komplikuoto gedėjimo padarinių - neįveiktas sielvartas, kuriame telpa visi prieštaringi jausmai, jei jie nebuvo suvokti ir išgyventi, ir ypač pyktis ir kaltė (kaltė dažnai kyla dėl užslopinto ir nesuvokiamo pykčio), gali virsti depresija. Netekties neigimas – jausmai, susiję su netektimi, neišgyvenami, apiemirusįjį kalbama kaip apie gyvą, jo daiktai neliečiami. Piktnaudžiaujama alkoholiu, raminamaisiais vaistais, vartojami narkotikai, gali pasireikštinuolatinis polinkis persivalgyti ar nebevalgyti; Jaučiamas nuolatinis nerimas ir įtampa, nuolatinis liūdesys, apatija, ryškus interesų susiaurėjimas; atsiranda nuolatinės haliucinacijos. Depresija – tai jausmų netektis

Geštalto terapijoje į viską žvelgiama kaip į procesą, kuris turi savo pradžią ir pabaigą. Mirtį taip pat galėtume vertinti kaip vieno ilgo proceso, gyvenimo, pabaigą, tačiau kai miršta artimas, svarbus žmogus, likusiems gyviesiems baigiasi ne procesas, o, Geštalto terapijos terminais kalbant, pasikeičia fonas. Mes liekame, tebetrokštame gauti tai, ką gaudavome iš bendravimo su žmogumi, kurio netekome, tačiau jo nebėra, o buvęs gyvenimo balansas tampa pažeistas. Tenka priimti šiuos pasikeitimus kaip neišvengiamus, susitaikyti su netektimi, prisitaikyti prie kitokios aplinkos, atrasti naujus kūrybinius būdus vėl gauti tai, ko reikia. Kiekvienoje netektyje glūdi labai daug skausmo, tačiau netektyje slypi ir didelė asmenybinio augimo galimybė, bet tam svarbu neneigti praradimo skausmo, neslopinti, jį išgyventi.

Neįveiktos, nevisiškai išgyventos netektys, veikia mūsų dabartį – jos gali virsti ligomis, gyvenimo energijos trūkumu, nesugebėjimu kurti naujus santykius. Neišgyventa netektis – tai neįvykęs prisitaikymas prie permainos, prie pasikeitimų, neišvengiamai lydinčių kiekvieną netektį, todėl tinkama parama netekus artimo, reikšmingo žmogaus yra labai svarbi. Pagalba gedinčiajam gali būti labai įvairi, tačiau ji visuomet privalo būti pritaikoma prie nuolat kintančių jo poreikių.

Geštalto terapijoje teigiama, jog problema yra ne žmoguje ar aplinkoje, o žmogaus/aplinkos lauke. šis požiūris nemato asmens kaip aukos, kurią terapeutui reikia išgydyti, bet mato klientą kaip aktyvų dalyvį, kuris turi reikiamą potencialą patenkinti savo poreikius ir prisiimti atsakomybę.

Gedėjimas pasireiškia ir atsispindi įvairiuose lygmenyse: fiziniame, psichologiniame, socialiniame, dvasiniame bei vyksta tam tikrais etapais. Geštalto terapija apima daugialypį požiūrį į žmogų, išskiriant penkis pagrindinius žmogaus santykių matmenis: 1. Fizinis matmuo 2. Asmeninių santykių matmuo 3. Intelektualiniai santykiai 4. Socialiniai santykiai 5. Santykiai su pasauliu, apimantys ekologiją, filosofiją, dvasingumą, religiją, apibrėžiantys vietą ir žmogaus reikšmę išorinėje aplinkoje ir pasaulio ekosistemoje.

Savo išraiška, gedėjimas yra artimas depresijai būdingiems išgyvenimams. Gedėjimas - sielvarto išgyvenimas po netekties, yra normali būsena įvykus netekčiai. Todėl ir gedėjimo pasireiškimus įvairiais lygmenimis ir etapais turėtume žiūrėti kaip į normalias žmogaus reakcijas, įvykus neišvengiamiems gyvenime įvykiams (netektims).

Literatūra

1. Гингер С., Гингер А. Гештальт-терапия контакта. – Москва: ИОИ, 2015.

2. Polukordienė K. O. Netekčių psichologija. – Vilnius, 2008.