Kaip pranešti vaikui apie tėvų skyrybas?

Bendri principai: jei įmanoma, pasakykite abu tėvai kartu, trumpai ir paprastai, be kaltinimų. Vaikui reikia išgirsti, kad tai ne jo kaltė, kas keisis ir kas ne.

Ikimokyklinukams (3-6 m.)

"Mama ir tėtis nusprendė nebegyventi kartu. Tai suaugusiųjų sprendimas, tu nieko blogo nepadarei. Mes abu tave labai mylime ir visada būsime tavo mama ir tėtis. Tu gyvensi čia, o pas tėtį lankysiesi [dienomis]. Tavo kambarys ir meškiukas liks su tavimi." Verta kartoti kelis kartus, nes mažas vaikas dažnai klausia iš naujo.

Pradinukams (7-11 m.)

"Mes ilgai galvojome ir supratome, kad mums geriau gyventi atskirai. Nesiginčysime dėl to, su kuo tu būsi, ir tau nereikės rinktis pusės. Mokykla, būrelis ir draugai liks tie patys. Gali klausti bet ko, gali pykti ar liūdėti, tai normalu."

Šio amžiaus vaikai dažnai jaučia lojalumo konfliktą, todėl padeda aiškiai pasakyti, kad mylėti abu tėvus yra gerai.

Paaugliams (12+ m.)

"Mes nusprendėme skirtis. Tai nebuvo lengva, bet manome, kad taip bus geriau visiems. Tau nereikia mūsų guosti ar spręsti mūsų reikalų. Galutinį sprendimą priimame mes, bet nori išgirsti tavo nuomonę apie grafiką ir kasdienius dalykus, kuriuos gali paveikti."

Paaugliai vertina sąžiningumą ir įtraukimą, bet jų nereikėtų daryti patikėtiniais.

Ko verta vengti:

detalių apie neištikimybę ar kito tėvo kaltinimų ("tėtis mus paliko");

pažadų, kurių neįmanoma išpildyti ("viskas bus kaip anksčiau");

vienkartinio pokalbio. Geriau grįžti prie temos ir leisti vaikui klausti vėliau.