Sapnai per sielvarto krizę.

Sapnai per sielvarto krizę atspindi vidinį konfliktą, susijusį su mirties priėmimu, ir padeda priimti mirtį. Sapnuose gali atsispindėti skilimas – kai mirusysis pasirodo sapnuose kaip gyvas ir mirties fakto sapne dar nėra arba jis neigiamas. Sapnuose gali atsispindėti ir kylantis pyktis mirusiajam, ypač tai būdinga savižudybėms, nes, suprantama, nusižudžiusiojo artimieji visuomet išgyvena pyktį dėl tokio artimojo poelgio. Sapnuose gali pasireikšti ir mirties priėmimo faktas. Po to sapnai su mirusiuoju paprastai nebesikartoja.

Ilgą laiką gedintys sapnuoja trijų rūšių sapnus.

I. Sapne sutinkamas sunkumo jausmas ir negyvybingos scenos. Vienam pacientui sapnavosi rėmeliuose įrėmintas medis, kitas sapnavo, kaip krenta duonos gabalai iš praplyšusio maišelio.

II. Antros grupės sapnai liudija, jog mirusysis gyvas, jie atspindi įtampa tarp troškimo, kad mirusysis būtų negyvas ir būtų galima užbaigti gedėjimą ir kartu sapne mirusysis tęsia gyvenimą.

III. Trečia grupė sapnų vaizduoja mirusį asmenį, esantį nesaugiose aplinkybėse arba kovojantį už savo gyvybę. Sapnai pilni alegorijų, atspindi kliento patirtį. Jie duoda informaciją apie emocinę būklę. Pojūčių, vaizdinių matymas, klausimas ir mirusio prisilietimas yra smegenų iškrova. Laikui bėgant haliucinizacijos fenomenas išblėsta, bet informacija pasilieka, apie tai svarbu kalbėtis su klientu.

Darbas su vaizduote plačiai naudojamas tyrinėti nematomo arba naujo elgesio išbandymui saugioje aplinkoje. Kelionė kūnu, vietomis, kuriose niekada nebuvote, pokalbiai su žmonėmis, su kuriais niekada nesusitikote, yra tipiniai eksperimentų su vaizduote pavyzdžiai. Vaizduotė taip pat naudojama, kai klientui norisi išbandyti naują elgesį būsimose situacijose arba tiesiog gauti naujo elgesio patyrimą. Eksperimente išreiškiami jausmai, charakteristikos, nepaisant žmonių arba grupės atmetimo. Rezultatas – galimybė parodyti ir išreikši visas savo asmenybės dalis, suteikia pilnatvės jausmą. Tarpasmeniniai susitikimai - tokio pobūdžio eksperimentai įtraukia veiksmą tarp terapeuto ir kliento ar sąveiką tarp dviejų grupės narių. Tokie eksperimentai naudojami siekiant gauti naują patyrimą, atgalinį ryšį, to, kas vyksta grupėje, realumo patikrinimui.

Literatūra

1. Волкан. В. Жизнь после утраты. Психология горевания. – Москва: Когито-Центр, 2017.

1. Петрова Е. Эксперименты гештальттерапии. – 2018. – Paimta iš: http://www.gestalt.sp.ru/materials/gestalt_articles/id150/